Tulžies pūslė – nedidelis, tačiau labai svarbus organas, atsakingas už riebalų apdorojimą ir sveiką virškinimo sistemos veiklą. Ji kaupia kepenyse gaminamą tulžį ir, kai valgome riebalus, išskiria ją į plonąją žarną, kad būtų lengviau juos virškinti. Tačiau, bėgant metams, tulžies pūslės veikla gali suprastėti, ypač jei nepakankamai dėmesio skiriame mitybai ir fiziniam aktyvumui.
Blogas tulžies pūslės darbas reiškia, kad ji prastai susitraukia: kai dalis tulžies nepasišalina ir užsistovi, po truputį pradeda formuotis akmenys. Tulžies pūslės akmenų susidarymui įtakos turi daugybė veiksnių, tarp kurių:
Apžvelkime šiuos veiksnius detaliau.
Su amžiumi tulžies pūslės problemų rizika išauga. Tyrimų duomenimis, moterys yra labiau linkusios į tulžies akmenų formavimąsi (cholelitiazę) , o tai dažnai siejama su hormonų pokyčiais, nutukimu, nesubalansuota mityba ar sėsliu gyvenimo būdu. Hormonų svyravimai, tokie kaip estrogeno lygio padidėjimas, gali padidinti cholesterolio koncentraciją tulžyje, todėl susidaro tulžies akmenys.
Tulžies pūslės akmenys yra dažniausiai pasitaikantis šio organo negalavimas, sukeliantis šiuos simptomus:
Įdomu tai, kad 60% atvejų, susijusių su tulžies pūslės ligomis, gali būti besimptomiai, todėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.
Tinkama mityba užtikrina gerą tulžies pūslės veiklą. Kadangi tulžies pūslė padeda virškinti riebalus, labai svarbu atkreipti dėmesį į suvartojamų riebalų kokybę. Per didelis sočiųjų riebalų ir greitųjų angliavandenių vartojimas gali padidinti cholesterolio kiekį tulžyje: tuomet, cholesterolio perteklius virsta mikrokristalais, o vėliau susiformuoja makrocholesterolio akmenimis.
Didelis ląstelienos kiekis maiste gali padėti išvengti tulžies akmenų susidarymo. Ląsteliena padeda reguliuoti virškinimą ir palaikyti sveiką cholesterolio lygį organizme. Todėl į mitybą rekomenduojama įtraukti daugiau sveikųjų riebalų, esančių alyvuogių aliejuje, avokaduose, riešutuose ir žuvyje; vartoti daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir ankštinių kultūrų.
Sėslus gyvenimo būdas – dar vienas veiksnys, galintis neigiamai paveikti tulžies pūslę. Nejudrumas prisideda prie svorio augimo ir medžiagų apykaitos sulėtėjimo, o nutukimas gali paskatinti tulžies pūslės ligas. Pilvo riebalų masė sukelia tulžies pūslės hipomotilumą (sumažėjusį judėjimą) ir tulžies stazę (kai tulžis negali efektyviai tekėti).
Visų rūšių fiziniai pratimai, kuriais siekiama sveikai (ne staigiai) numesti svorio, yra prevencinė priemonė nuo įvairių – ne tik tulžies pūslės, bet ir virškinimo trakto bei širdies ir kraujagyslių – ligų. PSO rekomenduoja suaugusiems žmonėms bent du kartus per savaitę užsiimti raumenų stiprinimo veikla, apimančia pagrindines raumenų grupes. Taip pat rekomenduojama kasdien vaikščioti bent 30 minučių, kad būtų užtikrinta viso kūno gerovė.
Tyrimai, paskelbti „New England Journal of Medicine“, parodė, kad nesvarbu, ar žmogus sportuoja intensyviai (pavyzdžiui, bėgioja), ar vidutiniškai (pavyzdžiui, greitai vaikšto) – bet koks reguliarus fizinis krūvis, praktikuojamas ilgą laiką, teikia naudą viso kūno sveikatai. O jei fizinė veikla nėra žmogaus rutinos dalis, išauga tulžies pūslės akmenų susidarymo rizika.
Štai keli patarimai, padėsiantys užtikrinti tulžies pūslės gerovę, nepriklausomai nuo amžiaus:
Tulžies pūslė – itin svarbi bendrai organizmo gerovei, ypač prasidėjus amžėjimo procesams. Reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sveiką tulžies pūslę ir išvengti tulžies akmenų susidarymo. Dabar pats laikas imtis veiksmų ir pradėti rūpintis savo sveikata – jūsų kūnas jums padėkos!